Kaip gyvoji estetika stiprina verslą

Pokalbių metu aptarsime kaip gyvosios estetikos taikymas organizacijose padeda mažinti žmonių psichologinį nuovargį, stresą, apatiją, motyvuoja darbuotojus grįžti į biurus, padidina darbo produktyvumą. Remsimės moksliniais tyrimais, praktiniais pavyzdžiais iš verslo žmonių istorijų ir kartu atrasime įžvalgius sprendimus norimiems rezultatams pasiekti.  

Apskrito stalo temos ir pašnekovai

Auginantis gyvosios estetikos poveikis: kaip aplinka išlaisvina kūrybinį mąstymą. „inTegra House“ istorija pasidalins verslininkas, mokymų vadovas Rinardas Goda.

R. Goda: „Kūrybos ir sąmoningumo namai „inTegra House“ tapo vienu iš kompanijos „Tegra“ virsmo taškų. Kai kompanija atsakė sau į klausimą dėl ko dirba ir koks yra tikrasis veiklos tikslas, prasidėjo esminiai pokyčiai, pasėję ir „inTegra House“ projekto sėklą. Kitas su pokyčiais susijęs faktas: akcininkai pilnai pasitraukė nuo kompanijos valdymo. Nuo 2015 metų visas „Tegra“ grupės įmones valdo vadovai, išaugę iš savų darbuotojų.“

Darbo erdvių kūrimas gyvosios estetikos principais: naujų kultūrinių kodų paieška. „Tech Zity“ startuolių bendruomenės centro atveju pasidalins jo įkūrėjas, verslininkas Darius Žakaitis.

D. Žakaitis: „Tech Zity“ platformos lankstumas, kurį suteikia skirtingos lokacijos, kuriamų erdvių architektūra bei patogumas, startuoliškos bendruomenės dydis, nuolatinis naujų projektų vystymas – tai pagrindiniai šios infrastruktūros išskirtinumai. Mes išsikėlėm sau tikslą paruošti pagrindą mūsų bendruomenės narių sėkmei, suteikti jiems galimybes keistis idėjomis, kartu kurti ir bendradarbiauti vystant projektus.“

Mokslu pagrįsta gyvoji estetika. Rinkodaros bei komunikacijos ekspertas Gintaras Šeputis pristatys mokslu paremtus duomenis apie gyvosios estetikos poveikį.

G. Šeputis: „Vienas įdomiausių pasaulinių pavyzdžių – tai kompanijos „Apple“ kuriamas dizainas, padaręs didžiulį proveržį technologijų pasaulyje ne tik savo technologinėmis, bet ir estetikos inovacijomis. Įdomu, jog pačios kompanijos logotipas, manoma, buvo sukurtas naudojant aukso pjūvio – gyvosios estetikos fundamento – principą.“ 

Gyvosios estetikos praktiniai pavyzdžiai: kaip paveikslai, spalvos, formos ir interjero detalės veikia žmones darbo aplinkoje. Asta Dekinienė „Xerox“ Centrinės ir Rytų Europos regiono distribucijos vadovė.

A. Dekinienė: „Mano hobiai – tapyba, keramika, fotografija – vystomi tiesiog dėl savęs, be jokių didelių tikslų, išaugo į kai ką svarbesnio – galiu sakyti, jog tai integruojasi į mano veiklą, galiausiai keičia požiūrį į gyvenimą. Vieną savo kūrinį – paveikslą su obelimi ir obuoliais – esu net padovanojusi savo verslo partneriams, linkėdama jiems nuolatinio augimo ir gerų rezultatų. Šie jį pasikabino išskirtinėje biuro vietoje, tuo labai mane pradžiugindami. Man atrodo, kad žmonės intuityviai jaučia tikrus, su gera intencija, prasme kuriamus dalykus. “

Kaip atsisveikinti su atgyvenusiais kultūriniais kodais, trukdančiais vystytis ir augti organizacijai, kaip tai siejasi su gyvosiomis organizacijomis ir gyvomis žiniomis? Verslo psichologė Rasa Baltė Balčiūnienė.

R. Baltė Balčiūnienė: „Šiuolaikinės organizacijos ir apskritai šiuolaikinio žmogaus vienas aktualiausių šiandienos uždavinių yra auginti gyvas žinias. Dirbtinis intelektas puikiai gebės perimti formalizuotas, standartizuotas žinias, o žmogus išsiskirs savo patirtimi, kompetencijomis, intuicija apipintomis – gyvomis – žiniomis. Kai organizacija ima sąmoningai kreipti dėmesį į gyvų žinių augimą, ima ryškėti įmonės aplinkos, kultūros poveikis. Įvesti estetiką į verslą – tai siekis grąžinti verslui jo prigimtinę prasmę.“

Gyvosios estetikos išraiškos miesto viešosiose erdvėse: estetika kaip kultūros stiprinimo elementas. Išmanaus miesto konkursą apžvelgs Structum direktorė Ignė Dutova.

I. Dutova: „Bet kuris Lietuvos miestas gali būti ir tvarus, ir ekonomiškai klestintis, ir pažangus, ir kompaktiškas. Tik keistis reikia pradėti nuo savęs.“