Išankstinė dokumentinio filmo „Marija Gimbutienė: ateities pajauta“ peržiūra bei veiklių, verslių moterų pokalbis, refleksijos
Mieli kolegos,
dokumentinės misterijos „Epo kismas: Eglės karūnos misterija“ kūrimas 2022 m. ir prieš kelerius metus aplankyta archeomitologei Marijai Gimbutienei bei jos tyrimams skirta paroda „Deivės ir kariai“ Istorijų namuose, atvėrė daug netikėtų sluoksnių ir suvokimų. Visų pirma tai, jog Marijos Gimbutienės padaryti atradimai, jos potencialas ir šviesa yra gyvi ir veikia mus bei mūsų pasirinkimus iki šiol. Atsirado pojūtis, jog būtent per šią asmenybę ir jos palikimą rasis naujos prasmės ir sąlygos augti žmogiškumui, kurį šiandien persvarstome. Ir kad tam reikalinga veiklių, trečiojo tūkstantmečio moterų pajauta.
Šiandien su džiaugsmu noriu pristatyti ir pakviesti į spalio 10 d. Dūmų fabrike vyksiančią išankstinę dokumentinio filmo „Marija Gimbutienė: ateities pajauta“ peržiūrą bei veiklių, verslių moterų pokalbį, kuriame reflektuosime, kaip vyrų suformuotame ir jiems pritaikytame verslo pasaulyje, šiuolaikinės moterys, pasiekusios sociumo įvardijamą statusą bei sėkmę, galiausiai ima ieškoti savitų savirealizacijos išraiškų.
Jaučiame, jog M. Gimbutienės tyrinėjimai gali tapti įkvėpimo šaltiniu. Kviečiu kartu patyrinėti mūsų prigimtinę kultūrą ir joje ieškoti šiuolaikinių išraiškų, kurti sąsajas tarp mūsų šaknų ir šiuolaikiškumo.
Rasa Baltė Balčiūnienė
Kviečiame į išankstinę dokumentinio filmo „Marija Gimbutienė: ateities pajauta“ peržiūrą bei veiklių, verslių moterų pokalbį, kuriame reflektuosime, kaip vyrų suformuotame ir jiems pritaikytame verslo pasaulyje, šiuolaikinės moterys, pasiekusios sociumo įvardijamą statusą bei sėkmę, galiausiai ima ieškoti savitų savirealizacijos išraiškų.
Kalbėsimės, kaip drąsa save realizuoti per pajautą, reiškiasi būtent per moteris – trečiojo tūkstantmečio moteris. Kaip perėjusios archetipinį herojaus ratą, jos suka jį antrąjį sykį, jau tapdamos savo gyvenimo herojėmis.
Šiame vakare susipažinsime su mūsų prigimtine kultūra ir viena ryškiausių lietuvių mokslininkių Marija Gimbutiene, kurios atrasta Senoji civilizacija puoselėjo ypatingą, darnų ryšį su gamta ir žmogumi apskritai. M. Gimbutienės išmintis ir atradimai šiuo permainingu laiku kaip niekad gali suteikti orientyrus, sustiprinti dvasią ir pateikti alternatyvą mums įprastiems mąstymo ir veikimo būdams. O ką, jeigu jų nereikia išrasti, o tik – prisiminti?
M. Gimbutienės pastebėjimu, mūsų nedidelė tauta visuomet buvo orientuota į kokybę, o ne į kiekybę, ir taip ir turėtų likti. Patirkime kokybę kartu.
Dokumentinio filmo režisieriai: Gintaras Šeputis ir Rasa Baltė Balčiūnienė.
IŠTRAUKA IŠ DOKUMENTINIO FILMO „MARIJA GIMBUTIENĖ: ATEITIES PAJAUTA“:
Renginio pokalbio dalyvės:
Fausta Šeputytė, įmonės „Metga“ generalinė direktorė
„Istoriškai, mentališkai moteris atsineša mintį, idėją, jog jos pareiga yra užtikrinti šeimos gerovę namuose, o vyras gėrybes atneš iš išorės. Dar vis nėra giliai įsišakniję, kad ir vyras yra šeimos dalis. Turbūt kiekviena verslo moteris sulaukia klausimo, kaip jai pavyksta derinti šeimą ir verslą. Tokie mentaliniai stereotipai išties apsprendžia moters vietą visuomenėje ir dar vis dažnai įmeta į aukos vaidmenį, jog mumis turi pasirūpinti kiti, jog esame silpnesnės.“
Diana Dominienė, buvusi „Vilniaus prekybos“ direktorė ir valdybos narė, investuotoja, verslo konsultantė
„Moteriška lyderystė man yra kaip žemė, kuri suteikia terpę rastis rezultatams. Tai jos sprendimas, ką ji išaugins – derlių, vaisius ar piktžoles.“
Eglė Surplienė, įmonės „Gerovės valdymas“ vadovė, finansų planuotoja, kibernetikė, ekonomistė, matematikė
„Kai išėjau iš samdomo darbo ir pasirinkau kurti verslą, buvau pati sau susikūrusi neapibrėžties ir nerimo, tačiau turėjau planą, vaizdinį, kaip viskas susidėlios, jaučiau naują galimybę naujam gyvenimo būdui, naują ateitį. Mano įsitikinimas – jog visada reikia veikti mažais žingsniais ir nebijoti keisti įprastų sąlygų“.
Eglė Audronė Zulanienė, verslininkė
„Man šiame gyvenimo etape veiklos prasmė yra svarbesnė nei asmeninis pasitenkinimas. Noriu kurti vertę tose srityse, kuriose jaučiu prasmę ir jaučiuosi prisidedanti prie žmogaus gerovės. Vis mažiau svarbu būti reikšminga, svarbiau yra gyventi pagal savo vertybes. Tarnauti.“
Asta Petrušienė, „Desertų klubo“ įkūrėja ir vadovė
„Aš nevertinu savęs lygindama su kitais. Manau, rinkoje telpame visi. Aš save labiau vertinu lygindama su ankstesne savimi, o tada keliu tikslus, ką noriu padaryti ateityje.“
15:00 – 16:00
Individualus parodos patyrimas „Žmogiškosios prigimties ir kultūrinių kodų savirefleksija“
16:00 – 17:00
Atviras pokalbis su verslo pasaulio moterimis „Trečiojo tūkstantmečio moteris, kokia ji?“. Pokalbio dalyvės: Fausta Šeputytė, Diana Dominienė, Eglė Surplienė, Eglė Audronė Zulanienė, Asta Petrušienė
17:00 – 18:00
Dokumentinio filmo peržiūra „Marija Gimbutienė: ateities pajauta”. Režisieriai: G. Šeputis, R. Baltė-Balčiūnienė
18:00 – 19:00
Filmo aptarimas
Spalio 3-28 d. Žmogiškosios prigimties ir kultūrinių kodų savirefleksija
Gyvoji estetika – yra ne vien objektų, erdvių paviršius, bet labai asmeniškas, gyvas, unikalus kiekvienam žmogui patyrimas bei kontaktas su realybe.
Ši paroda – tai kvietimas pažinti, kokią reikšmę gyvoji estetika gali turėti šiuolaikinėje visuomenėje ir net versle. Gyvoji estetika, gyvos žinios atveria nuo kultūrinių stereotipų nepriklausomus sprendimus ir sukuria erdvę tarpkultūrinėms inovacijoms, apjungiančioms ne vien skirtingas šalis, bet ir istorines, kultūrines plotmes.
Meninis projektas „Gyvosios estetikos patirtis: atpažinti žmogiškumą“ – tai plataus užmojo iniciatyva, siekianti integruoti gyvąją estetiką į mūsų kasdienybę. Dabartinėje visuomenėje, kur dažnai taip stokojama laiko sustoti ir (save)apmąstyti, šis projektas siūlo galimybę sugrįžti prie žmogiškųjų šaknų ir iš naujo atrasti gebėjimą reflektuoti. Tik apmąstant savo būtį galime kurti autentišką gyvenimą ir realizuoti savo potencialą.
Pasitelkiant „Amres Art“ galerijos tarpkultūrinius meno kūrinius, atpažinsite, kiek mūsų patyrime dalyvauja kultūriniai kodai ir stereotipai. Remiantis neuroestetikos tyrimais sukurtas garsinis pasakojimas (vietomis virsiantis pokalbiu su savimi) atskleis, kaip mes save identifikuojame, kas labiausiai formuoja mūsų kasdienybės kultūrą bei jausmines patirtis. Tai bus pasivaikščiojimas ne tik po parodos erdvę, bet ir mūsų pačių būsenas, praeitį, dabartį ir ateitį.
Kelsime klausimus, ar mūsų pajauta atpažįsta, kas yra organiška, sukurta gamtos ir žmogaus kūrybiškumo, o kas dirbtina, sintetiška? Kada prabyla mūsų prigimtis, o kur glūdi įsitvirtinę kultūriniai kodai? Su kokiu savimi – praeities ar ateities – turime tvirtesnį ryšį?
*Garsinei parodos patirčiai bus reikalingos ausinės – jų turėsime parodos erdvėje, bet jei pageidaujate – galite atsinešti ir savo.
Parodos lankymas nemokamas.
Šis tekstas yra įtalų filosofo Antonio Menegečio bei archeomitologės Marijos Gimbutienės įžvalgos, apjungiamos ir interpretuojamos Rasos Baltės Balčiūnienės bei „Chat GPT“
„Kviečiame moteris apmąstyti savo moteriškąją esmę čia ir dabar, rasti savo tapatybę ir remiantis ja realizuoti savo istorinį potencialą.
Moteris, kaip archetipinė gyvybės suteikėja ir saugotoja, neša savyje gamtos suteiktą jai beribį potencialą. Ji nėra tik motina, dukra ar meilužė, jos esmė yra daug gilesnė – tai šaltinis, galintis pakreipti mūsų pasaulį į žmogiškumo pusę.
Mūsų civilizacijoje moteris dažnai neįsitraukia į istorijos kūrimą, ji nepateikia savo vizijos apie pasaulį pagal savo atvaizdą, supratimą ir veikimo būdą. Dėl to, kai ji pradeda veikti, atsiduria aplinkoje, kurioje dauguma procesų yra sukurti vyro ir neretai patiria nesėkmę, kai savo veiksmuose pasitelkia strategijas, kurios neatitinka jos prigimties.
Vyrų ir moterų santykiai nėra kova, tai yra dviejų jėgų pusiausvyra, kurioje moteriška intuicija ir išmintis yra būtinos.
Mums reikia moteriško proto, būdo, išminties, sumanumo, atsakomybės, kad galėtume sukurti ateitį, paremtą žmogiškumu.
Mūsų ateitis yra trečiojo tūkstantmečio moterų rankose, kurios sugeba pažinti ir išreikšti savo giliąją intuiciją ir išmintį – tik per tai randasi naujos prasmės ir naujos kokybės sprendimai.“
„Marija Gimbutienė yra daug kalbėjusi, kad svarbu ne kiekybė, o kokybė. Nesame didelė tauta, todėl vertinkime tai, ką turime, sudarykime galimybes žmonėms atsiskleisti, tapti matomiems. Šiandien turime tokias galimybes: galime būti ir pasaulio žmonėmis, ir stiprinti šaknis“, – pasaulinio lygio mokslininkės, archeologės, etnologės Marijos Gimbutienės išmintį persako mitologė, humanitarinių mokslų daktarė Daiva Vaitkevičienė.
Apie ypatingą M. Gimbutienės žvilgsnį į pasaulį ir tai, ką iš jos įžvalgų galėtume pritaikyti šiandien, D. Vaitkevičienė pasakoja čia.
Rūdninkų g. 18, Vilnius, LT-01135
+37061557984
info@hai.institute
