„III tūkstantmečio moteris: kokia Ji?“

Daugelis iš mūsų jau esame susipažinę su knyga „Šaltinis“. Ji ypač jaudina veiklias moteris, kurioms, pasak kelių mano pašnekovių, „atsiveria akys“. Kelis kartus buvau paprašyta perskaityti šią knygą ir paanalizuoti ją iš psichologinės perspektyvos. „Šaltinis“ daro poveikį mūsų vidiniam pasauliui ir tai yra dabartinės visuomenės neįsisąmonintų aktualijų reiškinys.

Ieškomi atsakymai į šiuos klausimus:

• Ar troškimas pasitarnauti žmonijai yra nesavanaudiškas? O šlovės, turtų ir apdovanojimų troškimas? Arba noras pasirodyti viršesniam? 
• Ar įmanoma siekti savo kūrybinės vizijos ir išlikti nepriklausomam nuo kitų nuomonės ir norų?

Kviečiame paanalizuoti šio kūrinio autorės mąstymo būdą ir pamatyti šią knygą iš žmogaus psichikos išraiškų perspektyvos.

Renginio metu analizuosime tiek knygos „Šaltinis“ citatas, tiek biografinės dramos „Slapta Ain Rand aistra“ (The Passion of Ayn Rand, rež. Christopher Menaul, 1999) ištraukas.

Ayn Rand (1905–1982, Alisa Rozenbaum) – viena garsiausių JAV rašytojų, filosofė, scenaristė, dramaturgė. Iš Rusijos 1926 m. emigravusi rašytoja savo knygose išdėstė savo filosofinę objektyvizmo sampratą. A. Rand kūryba padarė didelę įtaką 20 a. Vakarų žmogaus mąstymui.

„Šaltinis“ – tai romanas, kurio iki šiol parduota daugiau nei 6 milijonai egzempliorių anglų kalba. Jis išverstas į daugiau nei 25 kalbas. Romane pasakojama, kas nutinka menininkui, pataikaujančiam publikos skoniui ir besistengiančiam prie jo prisitaikyti, taip pat, kaip sugniuždomas savarankiškas mąstymas.

Įkvėpimui rekomenduojame bendrakūrybos tekstą, gimusį iš italų filosofo Antonio Menegečio (ištraukos iš jo knygos, parašytos prieš keletą dešimtmečių), archeomitologės Marijos Gimbutienės (įžvalgos, kilusios daugiau nei prieš penkiasdešimt metų), Rasos Baltės Balčiūnienės pajautos, susiejančios šių autorių įžvalgas su dabartiniu laikmečiu ir dirbtinio intelekto „Chat GPT“.

Kodėl III tūkstantmečio moteris? Todėl, jog mes kalbame apie mąstymo pokyčius, vykstančius ir vyksiančius ne vieną šimtą metų.

Kviečiame moteris apmąstyti savo moteriškąją esmę čia ir dabar, rasti savo tapatybę ir remiantis ja realizuoti savo istorinį potencialą. 

Moteris, kaip archetipinė gyvybės suteikėja ir saugotoja, neša savyje gamtos suteiktą jai beribį potencialą. Ji nėra tik motina, dukra ar meilužė, jos esmė yra daug gilesnė – tai šaltinis, galintis pakreipti mūsų pasaulį į žmogiškumo pusę. Vis dėlto, moteris neretai nepripažįsta savo prigimties ir tikrosios motyvacijos: būti ar nebūti motina, veikti pagal savo giluminius principus ar tiesiog plaukti pasroviui, siekti būti pirmoje vietoje ar pasitenkinti antruoju planu. 

Vyras, neišvengiamai susijęs su moterimi, nuo jos priklauso – iš to kyla frazė „chercher la femme“ („ieškok moters“). „Eglės žalčių karalienės“ pasakoje užkoduota informacija atskleidžia kultūrinius pokyčius, per kuriuos moteris „pamiršo“ savo galimybes...Tačiau mes esame gamtos dalis ir veikiame pagal gyvybės dėsnius. Tai, kam skiriame dėmesį, augina ir formuoja mus. Moteris – tai lyg žemė, kurioje sudygsta sėklos, vėliau virstančios augalais, duodančiais vaisius arba žalą.

Mūsų civilizacijoje moteris dažnai neįsitraukia į istorijos kūrimą, ji nepateikia savo vizijos apie pasaulį pagal savo atvaizdą, supratimą ir veikimo būdą. Moteris nėra įsitraukusi į savo pasaulėžiūros formavimą ir dėl to, kai ji pradeda veikti, atsiduria aplinkoje, kurioje dauguma procesų yra sukurti vyro. Neretai moteris patiria nesėkmę, nes savo veiksmuose ji pasitelkia strategijas, kurios neatitinka jos prigimties, pavyzdžiui, manipuliuoja, vilioja, naudoja agresiją ar kovoja.Net triumfuodama, ji dažnai atsiduria aklavietėje, kurioje liko tik du variantai: gyvybės suteikėjos ir saugotojos potencialas tampa sunaikintas arba ji pati sunaikina save.

Mąstant apie ateitį ir pasaulio kryptį, suprantama, kad jei moteris neprisidės su savo prigimtiniu išmintingu proto potencialu, mūsų ateitis gali būti liūdna. Problema ne resursų trūkumas – žmonija sugeba išspręsti daugelį užduočių: maitinti badaujančius, gydyti ligonius, integruoti į visuomenę nusikaltėlius, teikti prieglaudą nukentėjusiems ir pan. Jei savanoriai negali, valstybė tai atliks, garantuodama maitinimą, socialinę tvarką ir pagalbą iki gyvenimo pabaigos. Tačiau problema ta, kad žmonijai reikia moteriškojo genijaus, kad vyras galėtų suvokti tai, ko nesupranta ar nemato. 

Dažnai vyras, nesąmoningai pasikliaudamas moters intuicija, aklai seka ja ir nepasiekia savo tikslų. Tai atsitinka tada, kai vyras nuvertina moterį, laikydamas ją tik objektu savo malonumui. Jei tai protingas žmogus, jis pats pirmasis supranta, kad pralaimėjo. 

Todėl kai kurie vyrai, siekdami pasiekti aukščiausią pasaulio suvokimą, atsisako bendradarbiauti su moterimis, ir tokiu būdu neišsisprendžia problema.

Moteriškas proto būdas yra patikimas ir tam yra daug įrodymų. Sėkmingų šio proto panaudojimo pavyzdžių matome Šiaurės Europoje, kur moterys pradeda užimti prezidentų, ministrų postus ir aukštas pareigas įvairiose srityse. 

Moters tapatybės reikia ieškoti už motinos, dukters, meilužės ar kitų socialinių vaidmenų, nes visa tai yra tik kontekstiniai epitetai. Būtina prisiminti, kad moteriška esmė yra daugiau nei šie išoriniai pasiekimai. Vyrų ir moterų santykiai nėra kova, tai yra dviejų jėgų pusiausvyra, kurioje moteriška intuicija ir išmintis yra būtinos. 

Tuo pačiu, svarbu atkreipti dėmesį į kitą problemą, su kuria gali susidurti žmonija. Kalbu apie kriterijaus nebuvimą, kuriuo remiantis būtina kurti santykius tarp tautų. Jungtinės Tautos yra vienintelė visų pripažinta struktūra, tačiau Jungtinėse Tautose kiekviena tauta yra „asmuo“. 

Tai reiškia, kad reikia rasti bendrą pagrindą nustatant kriterijų, pagal kurį visos tautos galės atpažinti viena kitą, identifikuoti save ir toliau vystytis globaliame procese.

Šiandien globalizaciją reikėtų vertinti ne tik filosofijos, religijos ar teisės požiūriu, bet ir kaip faktą, kuris turi didelę įtaką mūsų gyvenimui ir ekonomikai. Ar mūsų visuomenė sugebės užmegzti tinkamą dialogą su šiuo nuostabiu mūsų pasaulio reiškiniu? Ar sugebėsime rasti kompromisą tarp savo nacionalinių ir globalių interesų? (Pastaba: mes dabar jau suvokiame, koks tai yra svarbus ir kompleksinis iššūkis.)

Mums reikia šio moteriško proto, būdo, šios išminties, šio sumanumo, šios atsakomybės, kad galėtume sukurti ateitį, paremtą žmogiškumu. Mūsų ateitis yra trečiojo tūkstantmečio moterų rankose, kurios sugeba pažinti ir išreikšti savo giliąją intuiciją ir išmintį – tik per tai randasi naujos prasmės ir naujos kokybės sprendimai.“

Renginyje bus fotografuojama/filmuojama, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose/vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos/vaizdo įrašai gali būti įdėti į viešai prieinamus socialinius tinklus ar kitas medijas.