Tinklaraštis

LRT.lt

Verslo konsultantė, rinkodaros ekspertė Daiva Staneikaitė-Naldal apie trisdešimt metų gyvena Danijoje, kur beveik pusę laiko dirbo legendinėje žaislų kompanijoje „Lego“. Šiandien ji pati konsultuoja verslus, daugiausia startuolius, ir skatina juos galvoti ne tik apie verslo auginimą, bet ir tvarumą bei išteklių atkūrimą. Su ja kalbamės apie skandinavišką požiūrį, patirtį „Lego“ bei kas jai yra tikroji inovacijų lyderystė. 

– Daiva, kaip susiklostė, jog Danijoje gyvenate jau trisdešimt metų? Kaip anuomet, po studijų Danijoje, jūs taip ir likote šioje šalyje?

– Kai po studijų Kaune gavau galimybę pasistažuoti Danijoje, daug nesvarstydama ja pasinaudojau ir atvažiavau mokytis ekonomikos bei rinkodaros. Vis dėlto pagrindinė dalis informacijos, kurią gavau per stažuotę, buvo apie pačios Danijos politinę struktūrą, vietą Europos Sąjungoje ir t. t. Atsimenu, rektoriui sakiau, jog tokių žinių man nepakaks, tad kartu su juo suradome, kur dar galėčiau pasimokyti verslo ir rinkodaros – taip atsidūriau Olborgo universitete, tarptautinės ekonomikos ir rinkodaros studijose. Buvau pirmoji lietuvė studentė tame universitete.

Tuo metu Lietuvoje, atgavus Nepriklausomybę, viskas tik kūrėsi, steigėsi nauji verslai – tapau savotiška įvairių daniškų, skandinaviškų verslų ambasadore, mezgiau kontaktus, vykau į Lietuvą steigti atstovybių. Įsidarbinau vienoje verslo konsultavimo įmonėje, galiausiai perėjau į „Lego“ kompaniją ir joje užsilikau net 15 metų. Danijoje sukūriau šeimą ir čia nusėdau ilgam. Visgi ryšį su Lietuva palaikau gana aktyviai.

– Kokių skirtumų įžvelgiate tarp daniško ir lietuviško verslo kultūros?

Pagrindinis skirtumas, kuri pastebėjau – tai, jog Danijoje verslo struktūra jau yra nusistovėjusi, „išdirbta“ ir joje vyksta palyginti mažai pasikeitimų. Lietuvoje verslai yra jaunesni, tad ir daugiau naujumo, antreprenerystės, kūrybinės energijos.

Grįžtant prie Danijos – čia tiek versle, tiek apskritai visuomenėje yra labai mažai hierarchijos, daug įsitraukimo darant sprendimus, vadovai yra pasiekiami visų grandžių darbuotojams tiesiogiai. Lietuvoje hierarchiniai lygiai labiau juntami, daugiau darbo kontrolės, poreikio atsiskaityti. Danijoje nuo pat mažumės diegiamas šeimininkiškumo, savarankiškumo su atsakomybe principas. Žmonės dažniausiai nelaukia, kad kažkas jiems paaiškins visas detales, kaip ir ką daryti tiek darbe, tiek, pavyzdžiui, studijose – patys imasi iniciatyvos susirasti informaciją ir priimti sprendimus patys.

– Prie šios temos dar grįšime, bet norėtųsi dar išgirsti apie jūsų patirtį dirbant turbūt žymiausioje daniškoje kompanijoje – „Lego“. Kokios buvo jūsų atsakomybės joje, kaip jos keitėsi laikui bėgant?

– Šioje kompanijoje pradėjau karjerą kaip produktų vadovė – kartu su dizaineriais kūrėme naujų produktų konceptus: nuo rinkos strategijos iki asortimento sudarymo. Vėliau tapau tarptautinės rinkodaros vadove, teko kurti bendrų produktų kartu su tokiomis kompanijomis kaip „Disney“, „Warner Brothers“ ir pan.

Dirbant „Lego“, man labiausiai patikdavo rasti, kaip aš sakau, „kreivus“ konceptus – tokius, kurie atrodo nestandartiniai, sudėtingesni, kuriems reikėdavo startuoliško požiūrio. Ieškodavau bendraminčių ir su dideliu smalsumu imdavausi tokių projektų, kurie būdavo rizikingesni, tačiau kartu ir labiau auginantys. Ilgainiui kompanijos viduje pavyko sukurti startuolių grupę – tokią verslo inovacijų laboratoriją. Taip gimė nauji produktų ir verslo konceptai kuriuos, kaip tikri startuoliai, testavome rinkoje. Vienas iš jų – visiškai nauja produktų linija, orientuota į suaugusiuosius – „Lego Architecture“. Taip pat ir kitas projektas – „Lego Ideas“, kurio tikslas yra įtraukti pačius vartotojus į naujų produktų bendrakūrybą. Šis atvirų inovacijų metodas kompanijoje iki šiol pateikiamas ir nagrinėjamas verslo mokyklose kaip pavyzdys, kaip galima įtraukti savo auditoriją į inovacijų procesą.

– Minėjote, jog jau dirbant „Lego“ kompanijoje jums buvo būdingas startuoliškas mąstymas. Šiuo metu konsultuojate kitus startuolius visame pasaulyje. Kokias įžvelgiate tendencijas, kas vyksta šioje ekosistemoje globaliu mastu?

– Išties startuolių veikla man visuomet buvo įdomi, tad jau penkti metai turiu savo verslą – padedu tiek startuoliams, tiek didelėms organizacijoms pertvarkyti savo verslo struktūrą, kultūrą, inovacijų procesus.

Viena iš mano veiklos, interesų krypčių yra inovacijų lyderystė. Skatinu į inovacijas žvelgti ne kaip į metodą, bet strategiškai, holistiškai – kaip į procesą ir kultūros formavimą. Norint auginti inovatyvias organizacijas, reikia sukurti tokias struktūras, kurios leistų ir skatintų bendrakūrybą tarp darbuotojų, o tam reikalingas ir vadovavimo stilius, kuris įgalintų kiekvieną darbuotoją kasdien. Tai nėra vien suburti stiprią inovacijų komandą, kuri už uždarų durų vystys naujus puikius produktus – inovatyvios organizacijos kūrimas yra visos organizacijos reikalas.

Kalbant apie tendencijas – technologijų mūsų verslo ekosistema yra glaudžiai sujungta, todėl atsiranda naujų galimybių vertės kūrimui. Matau, jog daug potencialo turi dalijimosi ekonomika paremti verslai, tokie kaip „AirBnb“, „Uber“ ir panašūs verslo modeliai, padedantys spręsti šiandien itin aktualius tvarumo ir geresnio išteklių panaudojimo klausimus. Taip pat pastebiu, kad auga verslai ir organizacijos, kurie ne tik rūpinasi, kaip sumažinti neigiamą poveikį gamtai, bet ir kaip atkurti, regeneruoti išteklius. Tai – žiedinės ekonomikos modeliai, kur vieno verslo atliekos tampa kito verslo žaliava. Arba tokie verslai pratęsia esamų produktų gyvavimo trukmę – kaip, pavyzdžiui, lietuviškos kilmės „Vinted“. Visuomet labai džiaugiuosi, kai galiu prisidėti būtent prie tokio tipo verslų auginimo.

– Tikriausia jūsų apibūdinta socialinės atsakomybės, tvarumo kultūra jau yra įsitvirtinusi Danijoje?

– Skandinavijoje apskritai yra gerai įsitvirtinusi bendros atsakomybės ir šeimininkiškumo kultūra. Lietuvoje to dar kartais trūksta. Neseniai teko bendradarbiauti su Danijos ekologijos asociacijos atstovais, kurie buvo atvykę į Lietuvą ir nustebo, jog šalis neturi valstybinio lygio strategijos, kaip skatinti tvarią žemdirbystę ir ekologiškus verslus.

Danijoje šios ekologijos ir tvarumo idėjos yra tvirčiau įsišaknijusios. Pavyzdžiui, mes šeimoje prisidedame, kaip tik galime: visi tapome vegetarais, patys auginame daržoves, perkame drabužius ir baldus iš antrų rankų. Jau penktą žiemą nešioju kaimynės močiutės avies kailinukus, kuriems yra beveik šimtas metų – jei jau kartą gyvūnas buvo dėl jų paaukotas, kol galiu juos nešioti, tol jais ir džiaugiuosi.

Danai labai noriai savanoriauja, buriasi į bendruomenes, kuriose vysto įvairias veiklas, organizuoja būrelius ir renginius. Daugelį tokiu veiklų remia savivaldybės, skirdamos tam patalpas ar net finansus. Tai toks jau gana plačiai žinomas daniškas bendruomeniškumo fenomenas. Viso to jie yra mokomi nuo pat lopšio.

– Kas jums, Daiva, yra intuityvumas gyvenime?

– Intuicija – tai gebėjimas mąstyti ne tik galva, bet ir širdimi. Aš vis dar mokausi dažniau naudoti šią proto bei širdies kombinaciją tiek savo darbe, tiek ir kasdieniame gyvenime.

Vėlgi, tai holistinis požiūris į mūsų pačių žmogiškas galimybes, todėl to nepaisyti būtų kvaila. Dažnai prisimenu garsiąją psichologo Alfredo Adlerio citatą: „Klausykite savo širdies, bet pasikonsultuokite ir su smegenimis.“

https://n9.cl/wtzl0o