Tinklaraštis

Rasa Baltė Balčiūnienė / R. Verseckaitės nuotr.

VZ.lt

Kiekviena profesija, veikla ar funkcija turi privalomą gebėjimų jas atlikti paketą. Įmonės suvokia, kaip svarbu investuoti į darbuotojų kompetencijų ugdymą, žmonių parengimą dirbti pagal savo standartus, ir supranta, kad toks investavimas atsiperka. Verslo psichologė, HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė teigia, jog labai svarbu paraleliai gilinti savo metakompetencijas – tai yra gebėjimus, kuriuos ugdome visą gyvenimą.

„Metakompetencijos yra universalios, neapibrėžtos specifinių profesijų, darbų ar pareigų. Ir jeigu žmogus neturi išsiugdęs metakompetencijų, visa kita netenka prasmės: kad ir kiek mokytumeisi techninių įgūdžių, neįvaldęs esminių, universalių gebėjimų negalėsi būti sėkmingas ir funkcionalus“, – pažymi R. Baltė Balčiūnienė.

Esminė metakompetencija – tai gebėjimas būti psichologiškai suaugusiu.  „Globalus visuomenės poreikis yra psichologiškai suaugę žmonės. Teisiškai žmogus suaugusiuoju traktuojamas nuo savo 18-ojo gimtadienio, bet tai nelygu psichologinei ir emocinei brandai Tyrinėjant sėkmingai veikiančias, modernias, inovatyvias organizacijas, kuriose žmonės noriai dirba, juose visose galima užčiuopti šį bruožą. Kitaip tariant, kuo daugiau sąmoningų žmonių organizacijos viduje, tuo labiau įmonė auga ir vystosi.“, – pastebi verslo psichologė. Harvardo ir kitų prestižinių universitetų vadybos mokyklose kalbama apie tai, kaip organizacijose būtų galima nustatyti nesuvoktas  dinamikas, kurios riboja organizacijų efektyvumą. „Dinamikos kyla iš žmonių. Ir kuo labiau suaugęs žmogus, tuo tikslingiau jis veikia organizacijoje.“

Kokie yra psichologiškai suaugusio žmogaus požymiai?

• Gebėjimas apsibrėžti savo įtakos ribas. Viena svarbiausių stoicizmo filosofijos praktikų yra atskirti tai, ką galime pakeisti, nuo to, ko negalime. Anot R. Baltės Balčiūnienės, suaugęs žmogus geba apsibrėžti kontekstą, kuriame gali priimti įtaką darančius sprendimus, kaip ir suvokti, kuriuose kontekstuose jis neturi jokios įtakos. „Tokiu atveju jis tiesiog nesuka galvos dėl to, ko negali pakeisti, nes tai – energijos švaistymas. Išsiugdęs šią savybę, žmogus geba priimti savarankiškus ir funkcionalius sprendimus, o jo veiksmai atneš tinkamų rezultatų.“

• Didesnės sistemos priėmimas. Pasak R. Baltės Balčiūnienės, suaugęs žmogus suvokia, kad yra didesnės sistemos dalis, tad jeigu jis atėjo į sistemą, gebės priimti ir jos taisykles. „Pavyzdžiui, jūsų įmonėje yra priimta penktadieniais dalyvauti svajojimo sesijose. Jums tai gali pasirodyti nereikalinga, bet jūs vis tiek dalyvaujate, nes esate komandos dalis. O jeigu sistema visiškai nepriimtina, gebate susirasti kitą, kuri atitiktų jūsų lūkesčius ir kurioje rastumėte jums tinkamus veikimo būdus.
• Keistis, kurti pokyčius neapibrėžtose sąlygose. „Dažniausiai stipriai pasikeitus aplinkai, mes įšokame į vaikiškas būsenas, nes nežinome ką daryti, nerandame sprendimų. Bet jeigu neapibrėžtose sąlygose gebame patys inicijuoti pokyčius, pavyzdžiui, keisdami savo įpročius, projektus, tuomet susigrąžiname subjekto, tai yra aktyviai veikiančiojo, poziciją“, – pastebi R. Baltė Balčiūnienė. Kai jau esame pokyčiuose, keistis yra paprasčiau, tuomet sistemos tampa lanksčios, ir yra lengviau įžvelgti naujų galimybių sau. 
• Emocinis neutralumas. Tai yra gebėjimas priimti sprendimus užimant neutralią poziciją. „Psichologiškai suaugęs žmogus geba atsiriboti nuo išankstinių nuostatų, ir svarstymų, kas būtų, jeigu būtų, ir suvokti, kad tai, kas vyksta, nėra gerai ar blogai, o tiesiog yra.“ Būdami emociškai neutralūs, geriau atskiriame realius faktus nuo įsivaizduojamos, automatinių emocijų reakcijų kuriamos realybės. Taip išvengiame iš vaikiškų psichologinių būsenų gimstančių klaidingų sprendimų.   
• Savo elgsenos reflektavimas ir klaidų pripažinimas. R. Baltės Balčiūnienės teigimu, suaugęs žmogus turi gebėti nuolatos reflektuoti savo elgesį, jo priežastis ir pasekmes. Taip pat, atskirti, kada jo veiksmai kyla iš emocinių reakcijų, vaikystės scenarijų, nesuvoktų elgsenų bei kurios intencijos, motyvacijos veikia, o kurios – ne. „Refleksija padeda žmogui siekti darnos tarp proto, veiksmo ir jausmo. Tai pirmas žingsnis savęs pažinimo, realaus mokymosi iš klaidų, sąmoningumo stiprinimo link.“ 
• Vidinės autonomijos (laisvės) pozicija. „Vidinė laisvė prasideda tuomet, kai žmogus prisiima atsakomybę už savo gyvenimą“, – teigia verslo psichologė. Pavyzdžiui, išorėje jums taikomi reikalavimai, kurie neatitinka jūsų vidinio gyvenimo. Tokiu atveju, suaugęs žmogus neprisiims aukos vaidmens ir nepradės visiems skųstis neteisingumu. Jūs, kaip laisvas žmogus, pasirenkate vieną iš sprendimų: a) priimate sistemos apribojimus ir randate joje tinkamus veikimo būdus; b) inicijuojate apribojimų sistemoje keitimą; c) išeinate iš sistemos, ieškodami sau tinkamesnės. 
• Gebėjimas perduoti atsakomybę. Turbūt vienas sudėtingiausių gebėjimų darbinėje aplinkoje, ypač vadovams, yra perduoti atsakomybę savo darbuotojams. „Perduoti atsakomybę reiškia neabejoti, kad kitas žmogus užduotį įvykdys. Jūs jo nekontroliuojate ir nejaučiate atsakomybės už tai, ką jis turi padaryti. Kartais vien savo dėmesiu neleidžiame kitiems įgyvendinti atsakomybių“, – atkreipia dėmesį R. Baltė Balčiūnienė. Perduodant atsakomybę, kiti turi daugiau galimybių vystyti savo gebėjimus, atsakomybės jausmą, būna labiau suinteresuoti rezultatų siekimu ir patenkinti savimi, kai pavyksta. 
• Patyriminio sąmoningumo auginimas. Sąmoningumas, anot R. Baltės Balčiūnienės, auga tik per patirtį ir jos integravimą. Neretai galvojame, kad, jeigu nuėjome į seminarą, išklausėme paskaitą ar perskaitėme straipsnį, tą informaciją ir gavome. „Taip nėra. Tik nedidelę dalį informaciją, kurią išgirstame, gebame įsisąmoninti. Pats geriausias būdas iš tikrųjų suvokti – tai pritaikyti žinias praktiškai. Kai imamės veiksmo ir darome pokyčius realiose situacijose, keičiame elgseną – tik tuomet tampame sąmoningesni“, – įsitikinusi R. Baltė Balčiūnienė. Kai atsiduriame situacijoje, kai negalime pasiekti norimo rezultato ir norime suprasti, ką darome ne taip, patyriminis sąmoningumas leidžia čia ir dabar reaguoti į savo elgesį ir jį keisti. Tai yra pati tinkamiausia mokymosi forma kiekvienoje organizacijoje.

  https://rb.gy/6cylbk