Įrašas

Manau, kad šiame laikmetyje esame atsidūrę kryžkelėje, kai turime apsispręsti, ko norime: būti savo gyvenimo ir pasaulio aktyviais kūrėjais ar tapti valdomais žmonėmis. Šiame etape technologijos, tarp jų – ir  dirbtinis intelektas, suteikia mums galimybę daryti daugybę dalykų, kurių net neįsivaizdavome, bet, tuo pačiu, tai paverčia mus pasyviais vartotojais. Mes atiduodame savo protą, energiją, intuiciją, kūrybingumą technologijoms ir tikimės, kad jos viską išspręs. 

Pirmas žingsnis, be abejo, buvo kompiuteris, kuriuo visuomenė pradėjo naudotis 8-ajame dešimtmetyje, o šiomis dienomis, kai naudojamės išmaniaisiais telefonais ir kitais įrenginiais, tai tapo dar akivaizdžiau. Ir štai dabar, kai dauguma žmonių turi prieigą prie milžiniško kiekio informacijos, mūsų intelektas ir asmeniniai gebėjimai ne auga, o menksta. Tai reiškia, kad, iš tiesų, mes nebemokame gyventi mus supančioje aplinkoje. Mes atiduodame vis daugiau savo gebėjimų ir potencialo išorinėms technologijoms tikėdamiesi, kad jos dirbs.

Buvo atliktas vienas tyrimas, apie kurį aš sužinojau dirbdamas korporacijoje „Google“. Studentų, o tiksliau - mokinių, buvo klausiama, ką iš trijų dalykų jie pasirinktų – skonį (jusles), TV ar internetą. Visi pirmenybę atidavė internetui, antroje vietoje liko TV ir tik po to – skonis. Toks reitingavimas rodo nesupratimą, ką reiškia atsisakyti skonio. Tai reiškia atsisakyti kūrybiškumo, atsisakyti tam tikro suvokimo kanalo, būdo sąveikauti su pasauliu. Tai reiškia, kad žmogus tampa vis pasyvesnis, o tapęs pasyviu, pakliūna į ratą, kur jis jau nebėra savo gyvenimo kūrėjas.

Kalifornijos Singularity university laikosi filosofijos, pagal kurią technologijos susijungs su biologija. Pagal šią viziją, po 5-10 metų į žmonių smegenis bus integruojami lustai tam, kad per dirbtinį intelektą būtų galima prisijungti prie visos pasaulio informacijos ir, tokiu būdu, daryti geresnius sprendimus. Bet tai reiškia ne tik tai, kad žmogumi bus galima betarpiškai manipuliuoti, bet ir suteiks gebėjimą jo vidiniam „aš“ (savasčiai) susijungti su išoriniais „debesimis“ – Google, Facebook ir kt. „debesų“ valdytojais. Visa tai reiškia, kad žmogaus kūrybingumas nebeegzistuos. Kūrybinis protas ilgainiui išnyks.

Dabar mes esame kelyje, kai turime atsakyti sau, ar to norime. Manau, kad kovoti prieš ką nors visada reiškia stiprinti oponentą. Taigi alternatyva - treniruoti ir auginti savo sąmoningumą lavinant intuiciją. Galime dalyvauti įvairiose sąmoningumo treniruotėse, bet galime ir patys sau padėti – vaikščioti po mišką, pajusti ryšį su medžiais, basomis braidyti po pievą, sąmoningai kvėpuoti - suvokti patį veiksmą.

Pabandykite pajausti, kai jums nekomfortiška, kai bijote - pamėginkite užčiuopti, iš kur šis jausmas kyla, kur jo šaltinis, kodėl jis stiprėja. Galbūt, tai vaizdinys, ateinantis iš išorės? Kai jūs reflektuojate, vis giliau ir giliau žvelgiate į save, geriau save suprantate, jūs tampate kūrėjais, aktyviomis asmenybėmis, taigi kūrybinis protas plečiasi. Tai darydami, jūs veikiate aplinką – draugus, šeimą ar net didesnį ratą zmonių. Ir tada atsiranda bendruomenė. Taip pasiekiamas lūžio taškas, kai tampa įmanoma sukurti tokią ekonomiką ir tokią sistemą, kokios norime patys, negalvodami, kad turime vienur ar kitur daryti kompromisus. Ne, mes keičiame visą sistemą ir galime tai daryti bet kuriuo savo gyvenimo momentu.

Tarptautinė mąstymo erdvė „Naujos prasmės versle: plečiam požiūrį į kūrybinį protą“, Lizari, 2018