Įrašas

Rasa Baltė Balčiūnienė
Verslo psichologė, HAI instituto įkūrėja

Vienas aktualiausių šiandienos uždavinių, nulemiančių konkurencinį pranašumą ir sėkmingą šiuolaikinių organizacijų veikimą yra gyvų žinių auginimas. Gyvosios žinios – tai žmogaus patirtimi, kompetencijomis, gilesniu pasaulio reiškinių pažinimu, intuicija grįstos žinios. Dirbtinis intelektas puikiai gebės perimti formalizuotas, standartizuotas žinias, o žmogaus išskirtinumas bus tai, kiek jis sugebės sujungti formalizuotas, standartizuotas žinias su gyvomis, dar kitaip vadinamomis neišreikštomis, žiniomis.

Kai organizacija ima sąmoningai kreipti dėmesį į gyvų žinių augimą, pradeda ryškėti įmonės aplinkos, kultūros poveikis, kurį apima šiandien dar nauja, bet labai perspektyvi sritis – gyvoji estetika. Industrinėje epochoje gamyklose svarbiausia buvo greitis, kiekybė, funkcionalumas. Tačiau dabar daugumoje įmonių svarbu ieškoti naujų sprendimų, prisitaikyti prie aplinkos, atrasti kūrybines įžvalgas, ir štai čia jau reikia galvoti apie subtilesnius niuansus. Mano supratimu, aktyviau įvesti estetiką į verslą – tai siekis grąžinti verslui jo pirmapradę metaprasmę – kurti aplinką, kuri augina organizacijos žmones. Tai dirbtinio intelekto epochoje darosi itin svarbu.

Stereotipiška, neutrali organizacijų aplinkos estetika siunčia žinutę, kad čia svarbiausia aplinkos „nematyti“, tiesiog orientuotis į pelno generavimą, negalvojant apie ilgalaikius dalykus ir kas bus rytoj. O gyvoji estetika pirmiausia orientuota į žmogaus vidinę gerovę, ji apima ne tik materialius, bet ir nematerialius aspektus. Kitaip tariant, ne tik, kas yra akivaizdu ir matoma, bet ir kas jaučiama, kas suteikia estetinio pasitenkinimo, grožio, malonumo pojūčius.

Žmogus turi instinktą naujumui ir puikumui, o aplinka, kuri skatina asociatyvinį, kūrybišką mąstymą, aktyvina vaizduotę, žmogų iš esmės veikia teigiamai, skatina jo vystymąsi, mažina šiuo laiku itin dažnos problemos – perdegimo – riziką. Kai būname pavargę, mus instinktyviai traukia pabūti gamtoje. Gyvoji estetika veikia panašiai – ji padeda atsigauti, pakylėti mąstymą, suteikia progą atsitraukti, atsitapatinti nuo savo kasdienių iššūkių. Tampi pastabesnis, jautresnis detalėms, galiausiai jauti daugiau ramybės. Tai byloja ir neuroestetikos tyrimai, kurių šiuo metu vis daugėja.

Verslo vadovams labai sveika pajusti, kad jų įmonė – tai ne jie patys, kitaip sakant, pravartu atsitapatinti nuo sistemos, kurią jie sukūrė, ir pamatyti situaciją iš platesnės perspektyvos.

Kokiomis formomis verslo įmonėje gali reikštis gyvoji estetika?

Nuo paprasčiausių – vaizdo pro langą, paveikslų, augalų, iki labiau niuansuotų – tai bendros ir asmeninės erdvės santykis (bendros erdvės turėtų telkti ir kurti bendrystę, o asmeninėje turėtum jaustis tarsi namie, čia turėtų būti daugiau laisvės asmeniniams pasirinkimams, ne tik įmonės apsibrėžtam įvaizdžiui), aprangos kodų (bendrų įmonės taisyklių ir saviraiškos per aprangą dermė), įmonės renginių ir vidinės bei viešosios komunikacijos dėmesys kokybei, estetikai, detalėms, žmonių jausenai. Visa tai lemia, kiek darbuotojai jaučiasi įtraukti, vertinami, priimami.

Vienas iš man matomų pavyzdžių, kaip gyvoji estetika sėkmingai funkcionuoja versle ir žmogaus gyvenime, tai Astos Dekinienės, „Xerox“ Centrinės ir Rytų Europos regiono distribucijos vadovės pavyzdys, plačiau galite paskaityti interviu su Asta.

Mano vadovaujamoje įmonėje „Femina Bona“ drauge su darbuotojais ir klientais kūrėme molio tinku dekoruotą sieną biure. Tai man – puikus gyvosios estetikos pavyzdys. Pati medžiaga – molio tinkas – yra gamtiška, natūrali, pirmapradė, o gyvosios estetikos kontekste tai svarbus prioritetas. Visi buvome įsitraukę į savo aplinkos tobulinimo, gražinimo, bendros kūrybos procesą. Iki šiol žmonės atsimena, kuris sienos elementas, potėpis yra kurtas jų.

Kitas svarbus aspektas – tvarkos palaikymas. Tvarka (chaosas) stipriai veikia mūsų psichiką. Ne veltui sakoma, kad, jei staiga darbuotojas pradeda nebesitvarkyti savo darbo stalo, jam kažkas negerai. Tvarka kaip ir gyvoji estetika stiprina intelektinę veiklą.

Povilo Antanavičiaus nuotrauka