Įrašas

Tekstas sukurtas pagal Rasos Baltės Balčiūnienės pranešimą personalo konferencijoje „HR savaitė Lietuva“

Vienas didžiausių šiandienos iššūkių žmogui – atrasti savo vietą ir pranašumus dirbtinio intelekto proveržio laiku. Reikėtų pradėti nuo to, kad žmogus nėra lygu mašinai. Žmogus, kaip gyvoji sistema, ilgalaikėje perspektyvoje yra orientuotas į kokybę, vystymąsi. Tuo tarpu mašinos, technologijos yra orientuotos į kiekybę, pasikartojamumą.

Būtent čia slypi vienas didžiausių žmogaus pranašumų ir kartu iššūkių – kiek mes gebėsime auginti gyvąsias žinias ir sklandžiai naudoti formalizuotas, kurias vis labiau perduosime DI. Tai – viena iš naujos, šiuo metu besiformuojančios, kognityvinės paradigmos išraiškų.

Karantino laikotarpiu galėjome pamatyti, kiek įvairios organizacijos geba naudoti gyvąsias žinias ir atrodė gerai pasiruošę net tokiam netikėtam, visą pasaulį pakeitusiam įvykiui. Kai kurios organizacijos uždarė prasčiau veikiančius projektus ar tiesiog turėjo pasiruošę „pagalvę“ ir galėjo ramiau išlaukti šio laikotarpio pabaigos arba kaip tik – padaryti didelį kokybinį šuolį.

Gyvas žinias gebančius auginti žmones pastebime visais laikais – jie sudėtingose situacijose geba veikti tiksliau, pasiūlyti išeitis, mes jais labiau pasikliaujame. Iškilus su sveikata susijusiems klausimams ieškome geriausio gydytojo, jei turime teisinių sunkumų – geriausio teisininko. Patys ryškiausi, geriausi savo sričių specialistai visuomet mokėjo jungti gyvas ir standartizuotas žinias.

Tai, kas nekinta

Prieš šimtmetį sukurtuose komiko Charlie Chaplino filmuose labai gerai išryškinti amžiais nekintantys žmonių polinkiai, kaip pavyzdžiui, būti išorinių aplinkybių objektu, imituoti savo užimtumą, reikšmingumą, pasiduoti rutinai ir neieškoti naujų galimybių.

Visais laikais galime rasti stipraus ir silpno mąstymo pavyzdžių. Stiprus mąstymas yra paremtas gyvomis žiniomis, gimstančiomis iš esamo konteksto – tai psichologiškai suaugusio žmogaus mąstymas. Silpnas mąstymas – fragmentuotas, paremtas klišėmis, perduodamas be konteksto. Manau, jog verslo organizacijų metapaskirtis – tai skatinti, auginti stipriai, brandžiai mąstančius žmones, taip pasiekiant integralų jų savarankiškumą. Integralus savarankiškumas apima kelis savarankiškumo lygmenis – egzistencinį (kai aiškiai suvoki, kokia yra tavo tapatybė ir ką geriausiai gali daryti), emocinį (kai gebi atskirti informaciją, kylančią iš kultūrinių kodų nuo tos, kurią padiktuoja tavo potencialas, kontaktas su realybe) ir ekonominį (kai matai, kaip per tave reiškiasi ūkinės, finansinės veiklos rezultatas ir gebi pabaigti veiksmą, sukuriantį vertę).

Kaip savyje auginti gyvas žinias ir kokiose formose jos gimsta?

Kiekvienas žmogus atranda savo būdų, kaip savyje auginti gyvas žinias, tačiau yra keletas esminių formų, kuriose jos gimsta. Pavyzdžiui, naujos žinios mezgasi kontakte su kitais žmonėmis, tuomet, kai esame gyvame procese. Kaip atpažinti, ar esame gyvame procese? Būname įsitraukę, mums smalsu, įdomu, jaučiame proceso prasmę, išreiškiame save spontaniškai, galiausiai kiekvienas proceso dalyvis išsineša naujų įžvalgų ir gyvų žinių.

Noriu pasidalinti savo asmenine patirtimi, kuri puikiai atskleidė gyvų žinių radimosi formas:

- Bendrakūryba. Prieš dvylika metų teko moderuoti kompanijos „Ragutis“ virsmą į „Volfą Engelmaną“.  Buvo be galo įdomu stebėti, kaip informacija, iškilusi per keletą strateginių sesijų, realizavosi. Kai sesijos metu gimė įžvalga, jog reikia grąžinti senąjį pavadinimą, nešantį visai kitokią kultūrą – ėmė keistis pačios įmonės vertybės, principai, įvaizdis, elgsena.

- Gyvoji estetika. Gyvoji estetika – tai organiškų formų dizaino išraiškos, natūralios medžiagos, estetinis patyrimas dabarties momente. Praėjusį balandį Dūmų fabrike teko surengti didelį renginį apie gyvųjų sistemų veikimo principus. Vienas iš kertinių renginio elementų buvo pučiamųjų orkestro atliekamos muzikos patyrimas sėdint tarp orkestro muzikantų, kitaip sakant, būnant orkestro viduje. Daugelis renginio dalyvių patys pastebėjo orkestro ir verslo organizacijos sėkmingo veikimo paraleles.

- Veikiant kartu. Prieš ketverius metus Indonezijoje vyko HAI instituto rengta verslo konferencija, kuri prasidėjo netikėtumu – apie 70 indoneziečių ir 30 lietuvių drauge pasiūlyta dainuoti polifonines lietuvių sutartines. Per šį procesą atsirado nuostabi bendrystė, indoneziečiai teigė pajutę daugybę panašumų su jų kultūra. Žmonėms itin svarbu ieškoti būdu apsijungti, atrasti panašumų, pajusti, kokie kultūriniai kodai mus vienija. Patys pajautėme, jog nuo šio bendro vyksmo, visų apsijungimo, buvo lengviau kartu ieškoti idėjų bendriems projektams.

- Patiriant kultūrą kartu su vietiniais. Vienoje kultūrinėje ekspedicijoje aplankytas Omano ožkų turgus-aukcionas, skirtas vietiniams ir vykstantis daugiau nei tūkstantį metų, man buvo neįtikėtinai stiprus patyrimas. Jaučiau, jog atradau vietą, kur iš tiesų vyksta mainai, gyvas procesas, pačios verslo ištakos. Po jo kitose turgaus dalyse ant prekystalių išdėlioti daiktai ėmė atrodyti itin banaliai.

- Būti visu kūnu. Lankydama judesio praktikas juntu, jog judesys keičia mąstymą, suvokimą apie tam tikrus reiškinius, suteikia naujų įžvalgų iš visai kitų kontekstų.

- Gilesnis ryšys su gamta. Mėgstu fotografuoti įvairias gamtos vietas, ypač kai jose esu pirmą kartą. Per susilietimą su gamta man randasi daug naujų suvokimų. Pavyzdžiui, fotografuodama ąžuolo lapus giliau suvokiu šio mūsų nacionalinio medžio brandumą, mumyse gyvą jo simboliką. Ąžuolas leidžia giliausias šaknis ir vėliausiai skleidžia lapus, todėl yra toks ilgaamžis. Man šis medis atskleidė suvokimą, kodėl mes lietuviai nepaisant visų negandų sugebėjome išsaugoti savo kultūrą, tapatybę, kokybę. Ir kodėl Vydūnas teigia, kad lietuvių paskirtis yra išsaugoti ir vystyti žmogiškumą, kas tampa itin aktualu šiuo laikmečiu.

- Refleksija. Tam, kad gyvos žinios mumyse augtų, yra ypač svarbu reflektuoti, įsivardinti bei įsisąmoninti, ką naujo patyrėme, suvokėme. Kitu atveju, kas buvo patirta, lieka už sąmonės paraščių.

Galvodama apie gyvas žinias suprantu, jog daug metų tyrinėju įvairias mokymosi formas ir tik dabar suvokiu – visa buvo nukreipta į tai, kaip auginti gyvas žinias savyje. Gyvos žinios „neauga“ savaime: reikia skirti sąmoningo dėmesio, ieškoti savitų formų, nepasitikėti standartinėmis strategijomis.

Įdomu, kas naujo rasis mūsų gyvenimuose, kai dirbtinis intelektas atlaisvins racionalųjį žmogaus protą?